santartis

sántartis sf., sm. (1) NdŽ, FrnW 1. LL262 sutarimas, santarvė: Tarp muma yra sántartis J. Nieko neiškvosi nuo jųjų, kad jie tur gerą sántartį J. Visi gyvena malonėje ir santartyje brš. 2. Rtr [i]susitarimas, sutartis: Pagal sántarties atvyksta jaunasis su veselijos parėdka į namus uošvio JR85. Daro parmainymą santartėj TŽVI360(Nz). Tiksiu, bet po tokio santarčio, jei grafienė man teks rš. 3. LL62 sudėstymas, sukomponavimas.